pradi
 

















 
 
 
 
 Kardinolas Tauran komentavo islamo mokslinink laik
 
 

(KAP, KAI) Spalio 12 d. Popieikosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas kardinolas Jean-Louis Tauran Vatikano radijui komentavo 138 islamo dvasinink bei teolog laik popieiui Benediktui XVI, Konstantinopolio ortodoks patriarchui Baltramiejui I ir anglikon primui arkivyskupui Rowanui Wiliamsui. Pasak kardinolo Tauran, i iniciatyva yra drsinanti: gera valia ir dialogas gali veikti iankstinius nusistatymus. domu, kad sunit ir iit atstovai bendrai laike reikia ger vali, be kita ko, gausiai cituodami Biblij. Kardinolas Tauran pabr, jog pltoti tolesn dialog teikia vilties trys dokumento principai: tai, kad yra vienas Dievas; kad is Dievas myli mones ir jie turi j mylti ir tai, kad Dievas ragina kiekvien mog mylti savo artim. Pasak kardinolo, auktieji islamo dvasininkai turi paaikinti savo alininkams ir tikjimo broliams, jog smurtas ir religija nra suderinami. Islamo mokslinink laike teigiama, jog bendra monijos ateitis ir pasaulio likimas priklauso nuo to, ar musulmonai ir krikionys sugebs taikiai sugyventi. Islamo dvasinink bei mokslinink laiko iniciatyva kilo Amane sikrusioje tarptautinje nepriklausomoje nevyriausybinje organizacijoje, beveik 25 metus besidarbuojanioje krikioni ir musulmon dialogo srityje.

Kardinolas Jean-Louis Tauran komentavo islamo dvasinink laik taip pat interviu prancz katalik dienraiui La Croix. Popieikosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas ikl religij potencial ugdant taik ir teig, jog pasaulis bt kitas, jei tikintieji gyvent pagal ipastam tikjim. Jis reik sitikinim, jog kar ir konflikt prieastis yra ne religijos, bet mons. Taiau galiausiai ieina taip, kad dl toki moni, kurie religijos teiginiais pasinaudoja grsdami teroristines akcijas, imama kaltinti religijas. Prancz kardinolas sak: „Bijome sutertos terorizmo religijos.“ Komentuodamas 138 musulmon dvasinink laik popieiui, kardinolas teigiamai vertino i iniciatyv. Jis sak, kad galbt pirm kart musulmonai, kalbdami apie Jz, rmsi Naujojo Testamento, o ne Korano citatomis.

Kardinolas Tauran tame paiame interviu taip pat paaikino, jog 1986 m. Asyiaus maldos u taik susitikime religij atstovai meldsi atskirai, todl negalima susitikimo kaltinti dl tariamo sinkretizmo. Popieikosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininko nuomone, su kai kuriomis religijomis galima vesti teologin dialog, taiau iuo metu toks dialogas nemanomas su islamu, kadangi musulmonai nepriima diskusijos apie Koran, laikydami, jog jis paraytas „diktuojant Dievui“. Kardinolas Tauran atkreip dmes, jog tokia kategorika interpretacija trukdo diskutuoti apie musulmon tikjimo turin.

„Banyios inios“
katalikai.lt

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi